Popieriniai rankšluosčiai

   Popierinis rankšluostis yra absorbuojantis rankšluostis, pagamintas iš popieriaus audinio, o ne audeklo. Skirtingai nei rankšluosčiai, popieriniai rankšluosčiai yra vienkartiniai ir skirti naudoti tik vieną kartą. Popieriniai rankšluosčiai sugeria vandenį, nes jie yra laisvai austi, todėl vanduo gali judėti tarp pluoštų. Popieriniai rankšluosčiai gali būti atskirai supakuoti (kaip sulankstyti rankšluosčiai arba surinkti ritiniais) arba įeiti į ritinius. Popierinių rankšluosčių funkcija panaši kaip ir įprastinių rankšluosčių, pavyzdžiui, džiovinti rankas, valyti langus ir kitus paviršius.

   1907 m. Filadelfijoje "Scott Paper Company", pristatė popierinius rankšluosčius, kurie padeda užkirsti kelią peršalimo ligoms, kurios perduodamos medžiaginiais rankšluosčiais tualetuose. Manoma, kad popierinio rankšluosčio atsiradimas iš dalies buvo atsitiktinis. Tualetinis popierius skirtas geležinkelio vagonui buvo netinkamai supjaustytas į ritinius ir netiko tualetinio popieriaus laikiliams. 1919 m. Berlyne, Niu Hampšyre, William E. Corbin, Henry Chase ir Harold Titus pradėjo eksperimentuoti su popieriniais rankšluosčiais "Brown Company" mokslinių tyrimų ir plėtros pastatuose. Iki 1922 m. Corbin ištobulino savo gaminį ir pradėjo masinę gamybą prie "Cascade Mill", esančio Berlyno / Gorham linijoje. Šis produktas vadinamas Nibroc Popieriniai rankšluosčiai. 1931 m. Filadelfijoje "Scott Paper Company",pristatė savo popierinius rankšluosčius virtuvėms; Jie dabar yra pagrindinis popierinių rankšluosčių gamintojas.

   Popierius pagamintas iš celiuliozės arba perdirbtos popieriaus masės, kuri yra išgaunama iš medienos arba pluoštinių augalų. Jie kartais balinami gamybos proceso metu, siekiant pašviesinti popieriaus spalvą. Nenuostabu, kad popierinių rankšluosčių ritinėliai kiekviename kvadratėlyje gali turėti sudėtingus spalvotus vaizdus (pvz., Gėlės ar meškiukai). Nuo sudėtyje naudojamos dervos kiekio priklauso drėgno rankšluosčio stiprumas. Popieriniai rankšluosčiai supakuojami atskirai ir parduodami pakelyje, arba nepertraukiamame ritinėlyje ir yra suskirstyti į dvi skirtingas klases: skirtų namams ir pramonei. Daugelis kompanijų gamina popierinius rankšluosčius, keletas jų: Katrin, Tork, Ruta, Scott, Viva ir daugelis kitų.

   Audinių produktai Šiaurės Amerikoje, įskaitant popierinius rankšluosčius, gali būti suskirstyti į "namų" ir "komercines" rinkas, o buitinių vartotojų naudojimas sudaro maždaug du trečdalius viso Šiaurės Amerikos vartojimo. Komercinis naudojimas arba kitoks naudojimas ne Šiaurės Amerikos namų ūkyje sudaro trečdalį Šiaurės Amerikos vartotojų. Popierinių rankšluosčių naudojimo augimas komerciniais tikslais gali būti siejamas su perėjimu nuo medžiaginių rankšluosčių (pavyzdžiui, viešuose vonios kambariuose) prie popierinių rankšluosčių dozatorių.

   Miško produktų pramonėje popieriniai rankšluosčiai užima didžiąją dalį "audinių rinkos", antra vietą po tualetinio popieriaus. Popierinių rankšluosčių ir kitų audinių produkcijos sunaudojimas yra didžiausias Jungtinėse Amerikos Valstijose - maždaug 24 kilogramai vienam gyventojui, o per metus (iš viso apie 7,8 tūkst. tonų), 50 proc. daugiau nei Europoje ir beveik 500% daugiau nei Lotynų Amerikoje.

   Popieriniai rankšluosčiai yra pasaulinis produktas, nuolatos didėja gamyba ir vartojimas. Popierinių rankšluosčių suvartojamos yra antras pagal dydį po tualetinio popieriaus (36 proc. ir 45 proc. JAV), neperdirbamų popierinių rankšluosčių naudojimas turi didelį visuotinai neigiamą poveikį aplinkai. Geresnės alternatyvos vis dar yra tradiciniai rankšluosčiai arba elektriniai rankų džiovintuvai. Nors popieriniai rankšluosčiai yra efektyvesni, jau po dešimties sekundžių popieriniai rankšluosčiai pasiekia 90% sausumą. Kita vertus, karšto oro džiovintuvai užtrunka apie 40 sekundžių, kad būtų pasiektas panašus sausumas.

Šaltinis: http://wikipedia.org