Cheminių valymo priemonių žala ir apsisaugojimo būdai

Cheminės valymo priemonės pasižymi dideliu efektyvumu, jomis galima išvalyti net ir įsisenėjusias dėmes ir nešvarumus. Tačiau nereikėtų pamiršti ir cheminių valymo priemonių galimo poveikio tiek žmogui, tiek pačiai aplinkai.

Reikėtų pastebėti, kad didėjant cheminių valymo priemonių kiekiui  mūsų aplinkoje,  gali vis daugiau pavojingų cheminių medžiagų patekti į organizmą. Didelis šių medžiagų kiekis  žmogaus organizme gali pridaryti daug žalos žmogaus sveikatai. Norint apsaugoti savo  sveikatą, būtina stengtis kiek tik įmanoma ir leidžia galimybės vengti sąlyčio su pavojingomis  medžiagomis, kurios pasižymi dideliu toksiškumu. Taip pat reikėtų šias priemones laikyti vaikams nepasiekiamose vietose. Prieš naudojant vieną ar kitą valymo priemonę yra patartina perskaityti etiketes,  nes pagal informaciją užrašytą ant pakuotės  galima  spręsti apie jos pavojingumą aplinkai ir sveikatai, kadangi tai išduoda ant pakuotės esantys ženklai.

Galima teigti, kad  kiekviena cheminė valymo priemonė yra pavojinga savaip. Pavyzdžiui dauguma tualetui skirtų valiklių  sudarančios medžiagos yra labai pavojingos.Tokia cheminė medžiaga kaip 1,4-dichlorbenzenas gali sukelti vėžinius susirgimus, gali pažeisti inkstus ir kepenis, o druskos rūgšties garai dirgina kvėpavimo takus, kelia pavojų akims ir odai. Indų plovikliuose galima rasti amonio hidroksidą, kuris yra korozinė cheminė  medžiaga, o amonio hidroksido poveikis pasireiškia odos, akių ir kvėpavimo takų dirginimu. Indų plovikliuose galima rasti ir vėžį sukeliančių medžiagų, tokių kaip perchloretilenas. Valiklių sudėtyje dažnai pasitaiko chloro, tad tokių valiklių reikėtų vengti, kadangi chloro junginiai pasižymi dideliu toksiškumu, sukelia odos, kvėpavimo takų dirginimą. Taip pat yra žinoma, kad ftalatai labiausiai naudojami chemijos pramonėje, o į aplinką išsiskiria kaip teršalai. Ftalatai kenkia kepenims, visai medžiagų apykaitai, veikia įmuninę sistemą. Ftalatai yra lūpų dažų, kvepalų, dezodarantų, plaukų priežiūros priemonių sudedamoji dalis. Nereikia pamiršti, kad ir  skalbimo milteliuose galima rasti tokių medžiagų kaip polifosfatai, kurie yra kenksmingi žmogui, nes gali sukelti virškinimo sutrikimus.

Viena iš išeičių siekiant apsaugoti savo sveikatą ir aplinką nuo kenksmingų medžiagų yra naudoti natūralios kilmės valymo priemones. Pagrindinės natūralių  valymo priemonių sudedamosios dalys gali būti citrina,  citrinos rūgštis, actas ir soda. Pavyzdžiui naudojant citrinos rūgštį be vargo galima nublizginti vonią, kriauklę, plyteles ar dušo kabiną. Tai reiškia, kad  plaunant nešvarumus šios natūralios valymo priemonės yra ne ką mažiau efektyvios nei cheminės valymo priemonės. Tačiau natūralios valymo priemonės nėra tinkamos norint sunaikinti įvairius kenkėjus tokius kaip virusai ar bakterijos. Vis dėlto  įvairių kenkėjų naikinimui geriausia yra naudoti chemines valymo priemones, kurios geba sunaikinti 99,99 % bakterijų ir virusų. O taip pat reikėtų rinktis bekvapias valymo priemones, kadangi  valymo priemonių sudėtyje esantys kvapai nėra natūralios kilmės. Paprastai tai yra pavojingos cheminės medžiagos , kurios neatlieka valymo funkcijos. Kvaposios medžiagos dažnai būna pagamintos iš naftos, o poveikis žmogaus sveikatai gali pasireikšti odos, kvėpavimo takų dirginimu, gali sukelti alergiją, astmą, prasiskverbus pro odą gali pažeisti kepenis inkstus.  Siekiant kuo geriau apsisaugoti nuo galimos žalos apsitaškius viena ar kita chemine valymo priemone būtina dėvėti apsaugine pirštis, akinius ar chalatą. O apsitaškius tiek rūgštine, tiek  šarmine chemine medžiaga ant odos, geriausia ją nuplauti su paprastu  vandeniu. Kalbant apie apsisaugojimą nuo  skalbimo miltelių galimo žalingo poveikio juos naudojant, galima teigti, kad net ir skalaujant negalima pilnai išvengti alergenų, todėl reikėtų rinktis tokias skalbimo priemones, kuriose  kenksmingų medžiagų kiekis yra mažesnis.